Istorija

22 km. į pietvakarius nuo Širvintų rajono, yra įsikūręs Čiobiškio miestelis, Neries ir Musės upių santakoje. Miestelis garsėja nuostabia Panerio gamta, architektūros paminklais, Šimtamete istorija.
Daugelis Širvintų rajono žmonių žino, kad trumpiausias kelias į Kaišiadoris -keltu persikėlus per Nerį, varomu upės srovės. Tai yra technikos paminklas ir vienintelis keltas visoje Lietuvoje.

Apie persikėlimą per Nerį ties Čiobiškiu kalba jau XIX a. dokumentai. Pavyzdžiui, manoma, kad 1831 m. sukilimo metu čia kėlėsi gen. D. Chlopovskio vadovaujama sukilėlių kariuomenė, besiruošianti Vilniaus puolimui. 1863 m. per Nerį kėlėsi besitraukiantis sukilėlių būrys, vadovaujamas Visloncho. Po to sukilėliai keltą sudegino. 1912m. carinė valdžia vietoje kelto nutarė pastatyti tiltą.

1914 m. viena tilto puse buvo leidžiama važinėti, tačiau prasidėjus Pirmajam pasauliniui karui, rusai tiltą susprogdino. 1916 m. vokiečiai pastatė naują tiltą. Pirmaisiais Lietuvos Respublikos metais tiltas dar buvo išlikęs, tačiau jam susidėvėjus buvo įrengtas keltas. Dabartinis kelto savininkas Valentinas Dzeventauskas gyvena Kaišiadorių rajone, Padalių kaime. Valentino Dzeventausko pasakojimu, Padalių kelto istorija prasidėjo 193.. metais. Du kaimynai, Jurgis Dzeventauskas ir Andrius Raudeliūnas (teisės istoriko Vytauto Raudeliūno tėvas) iš Paliemenės kaimo, (Kaišiadorių rajonas) nusprendė įsigyti keltą. Pirkti tokio daikto nebuvo kur, teko ieškoti meistro, kuris jį pagamintų. Tokį nagingą dailidę jie rado Jonavoje. Už tris tūkstančius litų jis sutiko imtis darbo. Kai užsakymas jau buvo atliktas, iškilo problema, kaip keltą atplukdyti į vietą. Prieš srovę nepasiirsi, irklais nepamosuosi, teliko vienas būdas – prie plausto rišti virves, o kitus jų galus prie varklių pavalkų. Arkliai krantu, keltas vandeniu ir pamažu, pamažu iki pat Čiobiškio.

Tam pačiam keltui karo metu teko ir rusus, ir vokiečius iš vieno kranto į kitą gabenti.

Po karo kelto kaip ir nebeliko. 1956 metais „ Neries” kolūkis (pirmininku tuo metu buvo Alfonsas Kanapinis) kelto veiklą atnaujino.

Keltas vėl pradėjo kelti žmones iš kranto į krantą. Bet keltas gana greitai suiro. Maždaug 1967 m. Rūdiškėse padarė naują. Dabartinį keltą į upę nuleido apie 1978 m. Jį kolūkis pirko ar tai iš Druskininkų, ar Birštono. Tiksliai iš kur atkeliavo keltas, kelto savininkas Jurgio Dzeventauskio sūnus Gediminas neatsimena.

Informacija iš Ingos Karaliūnienės knygos “Čiobiškio kelto istorija”
Nuotrauka paimta iš internetinio vartotojo Ginciukas albumo